baras

Svečias

ateina čionai ir atsisėda kažkur prie baro, užsisako viskio, apsidairo.

Svečias

Atlinguoja prie baro taip nerūpestingai ir klesteli prie kažkokio vaikino. Tik esmė tame, kad pasukus galvą į šoną, atpažįsta ne ką kitą, bet patį Francį. Bet visgi, nešoks ji dabar iš vietos ir neneš kudašiaus į kitą baro galą, ne. Tai tik nuleidžia galvelę, greit barmenui sumurmėdama, kad suplaktų kokteilio, pasislepia po plaukų užuolaida ir sėdi.

Svečias

Franciscas vos tik įėjus Leighton ją pastebėjo. Bet jo nuotaikos šiandiena niekas nesugadins, tai net nežino kaip elgtis, o dar tuo labiau nenori vienas čia kimarint, - sveika, - taip tarp kitko pasako, gi reikia pokalbį užvest.

Svečias

Išgirdus pasisveikinimą, kuris be abejonės buvo skirtas jai, nedrąsiai pakelia galvą ir žvilgtelėjusi į Francį linkteli.
- Labas. - kiek šypteli, dar kurį laiką spokso į jį, visgi pasikeitęs žmogus. Bet vėliau, ima stebėti barmeno veiklą.

Svečias

kaip niekat pasitikintis savimi pasuka galva į Nina ir net apsidžiaugia, kad ana šyptelėjo, tada gauna viskį, truputį atsigeria jo, - tai kaip laikaisi? - po minutėlės paklausia, nes visgi įdomu kaip ex gyvena.

Svečias

Išgirdus sekantį jo klausimą, kilsteli antakius ir jau gavus savo kokteilį, atsigeria jo. Ir tada pasuka galvą į Francį ir gūžteli pečiais.
- Ai, pusė bėdos taip. O tu kaip? Seniai nesimatėm visgi. - šypteli ir vėl, pakreipia galvą į šoną susidomėjusi

Svečias

geria savo viskį išlėto, po to dar ir apsidairo, mato kai žmonės tūsina.
- sakai puse bėdos? tai ko taip? - kilsteli išraiškingai antakius, - žinai man gera nuotaika, tai ir laikausi normalia, - linkteli, - na matėmės tikrai seniai, - prisimena kai anie pakutinį karta pykosi ir nuo to laiko nematė vienas kito, taigi dingsta šypsena iš vaikino veido.

Svečias

- Nežinau, tiesiog taip gaunasi...visada yra kažkas blogo, bet kartu ir gero. - sučepsi galvodama ir trūkteli pečiais. Atsigeria dar kokteilio, vypteli puse lūpų. - Oo, tai pasakok, kas atsitiko, kad tokia gera nuotaka. - pasiremia delnu smakrą susidomėjus, tačiau pastebėjus, kaip šypsena dingsta iš F veido, ir pati atsidūsta ir nuleidžia žvilgsnį į žemę, prisimindama paskutinį jų susitikimą.

Svečias

- na...- nutęsia, - tiesa, - linkteli pritardamas jai, gurkšteli viskio, nevisiškai tiesiogiai, bet žiūri į L, -am..nieko įpatingo nenutiko, žinai, būna dienų kai atsikeli ir linksma nuotaika iš kart atsiranda visai dienai, - šypteli ne visai linksmai, nusuka karkur žvikgsnį, biški užsigalvoja.

Svečias

- Ou, tada taip žinau. - palinguoja galva ir giliai atsidūsta. - Klausyk. Aš žinau, kad mes ne itin taikiai išsiskyrėm, bet gal galėtumėm visgi bent pasistengt likti draugais? - prikanda lūpą. - Man visai nepatinka, kad mes ankščiau vengdavom vieno kito ir nebeturim apie ką šnekėt, nors ankščiau viskas tvarkoj būdavo...turiu omeny...gal galim praeitį ir palikt praeity... - nutęsia, nevisai rišliai moterėlė šneka, bet nieko nepadarysi, neapsiverčia liežuvis ir tiek.

Svečias

Išklauso viską ką pasako Leighton ir taip pat atsidūsta, nepatinka jam tokios temos, - kai aš siūkiau likti tiesiog draugais tai tu nelabai sutikai, - nejučiomis šypteli, - bet kadangi aš nesu konfliktiškar žmogus, ypač merginų klausimais ir tu tai žinai, tai būdi draugais kurkas geriau negu ignoruoti vienas kita, - viska nuosekliai pasako kaip ir reikėjo, - ir taip, tegul praeitis ir lieka praeitimi, - sumirksi ir gurkšteli gan didelį gurkšnį viskio.

Svečias

- Ai, jauna buvau, paika, dar nesuvokiau, ką prarandu. - palinksi lėtai taip ir šypteli. - Tada sutarta - liekam draugais. - patenkinta visa sėdi, nors dabar nebebijos jo kur nors gatvėj susitikt ar panašiai. Stebi, kaip jis gurkšteli viskio ir pakraipo galvą. - Šventę švęst atėjai, ar kaip? - prisimerkia ale įtariai, gi nieks šiaip taip neskuba nusigert. Pati atsigeria savo kokteilio, bet tik šiek tiek.

Svečias

- ir dar sako merginos greičiau suauga, - prunkšteli, bet visgi Leighton paglostė Francio savimeile, - deal, bent už plaukų nereikės slėptis nuo manęs, - sukikena truputį, - nope, tiesiog burna išdžiuvo, - kilnkt klinkt akimis, tipo pasiaiškino jau, žvilgteli į L, - o tu kokiu tikslu čia atkelevai? - vos vos šypteli.

Svečias

- Tai mes ir greičiau suaugam, bet nu...aš išskirtinis atvejis, manau. - atmeta garbanas atgal, ale didžiuojasi labai. - O, tu šito nepraleidai pro akis... - nurausta kiek ir nuleidžia žvilgsnį į baro paviršių. Kokia gėda. - Aaa, tai nefainai..ir šiaip, užsigert tada vandeniu galėjai. - priekabi ji šiandien, viską išsiaiškint nusiteikus. - Ai, nebuvo kas veikt, o čia visada veiklos atsiranda. - patenkinta pakilnoja antakius.

Svečias

- mhmhmhmhmhmhm.. - netęsia taip, sukikena, gi jis tiki, kad moteros tikrai greičiau suauga ir ji išskirtinis atvejąs. - kad ir kaip būčiau norėjęs praleisti, bet būtų sunku..- atsidūsta ir sukikena, - vandens dar būtų reikėję prašyt ir blah blah blah.. - taip lyg niekur nieko pasako. - na gal ir tiesa.. Galima prie baro pagert, muzikos pasiklausyt.. - nutęsia.

» Baras
» Baras